Bendrai apie pomidorus

Norint mėgautis puikiu pomidorų derliumi, būtina žinoti, kas šiems augalams tinka, o kas ne.

Nėra nieko maloniau nei džiaugtis kruopščiai savo rankomis augintomis sveikomis, kvapniomis, skaniomis daržovėmis ir vaisiais. Šiandien kalbėsime apie pomidorus – itin daug dėmesio reikalaujančius augalus.

Norint mėgautis puikiu pomidorų derliumi, būtina žinoti, kas šiems augalams tinka, o kas ne. Tad trumpai apžvelgsime keletą dažniausių pomidorų augalų ir jų vaisių priešų.

Prastas pomidorų mezgimasis. Viena iš šio problemos priežasčių dalinai priklauso ne nuo mūsų. Jeigu pomidoro augalas turi daug lapų, tačiau mažai vaisių, galbūt pernelyg dažnai aplankė apniukusios, lietingos, vėsios dienos? Mat pomidorai geriausiai mezgasi esant 18-26 laipsnių temperatūrai.

Daugiau nei 30 laipsnių šilumos siekianti temperatūra taip pat yra didelis priešas derlingam vaisių mezgimuisi, tad, su termometro pagalba, reguliariai vėdindami šiltnamį, stenkitės kontroliuoti aukštą temperatūrą.

Kitos priežastys, galinčios daryti įtaką derliui – per tankus augalų sodinimas, per didelis pažastinių ūglių ar lapų kiekis, kuomet augalui pritrūksta šviesos. Taipogi didelis azoto kiekis gali tapti pavojingu pomidorų mezgimosi priešu.

Deformuoti pomidorų vaisiai. Dažniausios šios problemos priežastys yra blogas augalų maitinimas bei žiedų suaugimas, ypatingai, esant aukštai temperatūrai. Norėdami išvengti vaisių deformacijos, retinkite žiedus, kad jie nebūtų pernelyg arti vienas kito.

Netinkamą augalų maitinimą galite atpažinti iš lapuose esančios gyslų spalvos: ji ima kisti iš žalsvos į violetinę. Sumažinti šią problemą galima pasitelkiant į pagalbą preparatą Poli M bei mulčiavimą (dirvos paviršiaus padengimas įvairiomis organinėmis medžiagomis).

Trūkinėjantys pomidorų vaisiai. Jie dažniausiai skilinėja dėl nereguliaraus laistymo arba staigių temperatūrų svyravimų. Reikėtų stengtis periodiškai vėdinti šiltnamį bei tolygiai laistyti augalus. Nors pomidorų vaisių skylinėjimas įprastai nedaro didelės žalos, nuo drėgmės per skilimo vietą gali persimesti grybelinė infekcija ir užkrėsti vaisių pilkuoju puviniu.

Pomidorų vaisių viršūninis puvinys. Kai pritrūksta drėgmės ir kalcio, atsiranda viršūninis puvėsis – pomidorų galiukai ima juoduoti, pūti. Ligos požymiai neretai pasirodo dar neprinokusiuose žaliuose vaisiuose. Drėgmės svyravimo problemą galima išspręsti naudojant laistymo sistemas, išlaikant tinkamą fosforo, kalio ir magnio santykį su kalciu bei, jeigu leidžia galimybės, reguliariai keičiant pomidorų persodinimo vietą.

Maras (fitoftorozė – parazitinis grybas). Tai labai greitai plintanti ir grėsminga pomidorų liga, o ir jau sergantį augalą labai sunku išgydyti, todėl prevencijos reikėtų imtis dar prieš sodinant pomidorus.

Fitoftorozė atsiranda, kai dirvožemis yra nualintas, itin drėgnas, jame tūno didelis azoto kiekis. Išvengti maro galima šiltnamyje naudojant Poli M ir Bio Pin preparatus, kompostą, mulčiavimą, bei atsisakant mėšlo ir mineralinių trąšų, kuriose neretai glūdi daug azoto.